Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos bei Parapijinės katechezės centrai pradėjo vykdyti ir įgyvendinti dvejų metų trukmės projektą „Katalikų pasauliečių krikščioniško sąmoningumo skatinimas Vilkaviškio vyskupijoje“. Projektą remia fondas „Renovabis“.
Projektas puikiai atliepia popiežiaus Benedikto XVI – ojo paskelbtus Tikėjimo metus, nes šio projekto tikslas, ornanizuojant įvairaus pobūdžio seminarus, paskaitas bei mokymus, padėti pasauliečiams atrasti savo vietą ir vietinėje parapijos bendruomenėje.
Š. m. lapkričio 17 d. Marijampolėje vyko pirmasis seminaras, kuriame dalyvavo dvidešimt pasauliečių iš skirtingų Vilkaviškio vyskupijos parapijų.
Seminaro pradžioje po bendros maldos dalyviai prisistatė išsakydami savo lūkesčius bei viltis, ko tikisi iš projeko.
Vėliau dirbdami mažose grupelėse susirinkusieji dalinosi konkrečiomis savo parapijų aktualijomis, išsakydami dalykus, kurie jų parapijose vyksta ir kelia dvasią, bei dalykus, kurių nėra, bet norėtų, kad būtų. Svarstant pastarąjį aspektą, buvo prašoma, kad seminaro dalyviai išsakydami troškimą, pagalvotų, ar jis asmeniškai ir galėtų būti tas žmogus, kuris panašią veiklą galėtų inicijuoti.
Apibendrintai pristatydami grupelių darbą psauliečiai džiaugėsi, kad parapijose yra maldos grupės, liturginė katechezė susirinkusiems, skatinamas bendradarbiavimas tarp klebonų ir parapijiečių, kad pasauliečiais pasitikima, daug kur veikia pastoracinės tarybos. Išsakant lūkesčius, nuskambėjo nemažai liūdesio gaidų, kad kartais ir su gerais ketinimais atsimušama į tam tikrų asmenų laikysenos sieną, kad patys parapijos žmonės yra pakankamai pasyvūs ir apsiriboja tik sekmadienio Mišių lankymu.
Sesuo Aurelija Petrauskaitė CR skaitė pranešimą tema „Pasauliečiai bažnyčioje“, įtikinamais pavyzdžiais padėdama suvokti pasauliečio vietą bei paskirtį konkrečios parapijos kontekste, suvokiant, kad esame skirtingi, su skirtingomis dovanomis, tačiau mus vienija ir ta pati Dvasia, ir ta pati Bažnyčia, kurios centras yra Jėzus Kristus. Remdamasi Bažnyčios dokumentais, prelegentė akino nelikti sunkumų užnugaryje, bet ieškoti rakto kiekvienai, nors ir labai sudėtingai, situacijai atrakinti ir spręsti.
Po pietų pertraukos buvo gvildenama parapijos sampratos tema ir kaip galima parapiją atnaujinti. Kalbant apie parapiją, buvo prisiminta, kad parapija yra panaši į žydų tautą, kuri keliavo į pažado žemę, kad parapija - tai tik laikina vieta bei niekuo nepakeičiama Dievo atradimo ir šlovinimo vieta konkrečiam žmogui konkrečioje gyvenamoje vietoje. Parapijos atnaujinimas prasideda ne nuo gerai parengtų projektų įgyvedinimo, bet nuo kantrios maldos už parapijos kunigą ir visus toje parapijoje gyvenančius žmones. Parapijos gyvybės proveržis yra sekmadienio Eucharistija, kurioje gimsta ir kurion vėl suteka visos, nors ir labai gausios, parapijoje vykdomos veiklos įvairiose gyvenimo srityse. Paminėti ir konkretūs bendravimo, bendradarbiavimo, palaikymo, koordinavimo, tinkamo žmogaus tinkamoje vietoje principai.
Seminaras užbaigtas dienos refleksija išryškinant tai, kas buvo svarbu.
Kun. Rytis Baltrušaitis