2018 m. pirmąjį Advento sekmadienį Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai sutiko rekolekcijose, kurios jau antri metai vyksta Liškiavoje. Lapkričio 30-osios, penktadienio, vakarą mokytojai sugužėjo į nuostabų vyskupijos kampelį ant Nemuno kranto, kad pasirengtų Kristaus gimimui, nurimtų, pailsėtų ir atgaivintų sielą. Tą padaryti jiems padėjo rekolekcijų vadovas Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės parapijos vikaras, Telšių vyskupijos šeimos centro vicedirektorius, Klaipėdos miesto šeimos centro direktorius kun. religijos mokslų magistras, teologijos daktaras Andrius Vaitkevičius. Remdamasis konkrečiais pavyzdžiais, pamažu atskleisdamas tikrovę apie žmogaus prigimties ir augimo tarpsnio svarbą tolesniam gyvenimui, rekolekcijų vadovas padėjo dalyviams iš naujo atrasti Dievą, kuris priima, laukia, nesvarbu, kokiose pinklėse esame.
Kun. dr. Andrius Vaitkevičius priminė, koks svarbus žmogaus dvasiniam augimui yra bendravimas. „Dievas istorijoje prakalbėjo, kad leistų save pažinti, kaip ir mes kalbame, kad leistume save pažinti“, - sakė lektorius ir ragino rekolekcijų dalyvius ieškoti santykio su Dievu, skatinti kitus eiti į pokalbį su Juo, nes tai gydo mūsų dvasios žaizdas. Rekolekcijų vadovas išvardino evangelijos skelbėjo savybes: kantrybę ir romumą, džiaugsmą bei drąsą, kurias popiežius Pranciškus išsakė apaštališkajame paraginime apie Evangelijos skelbimą šiandieniniame pasaulyje. Kun. teol. dr. Andrius Vaitkevičius kvietė ieškoti atsakymo į klausimą: „kas aš esu?“, atrasti savyje sąmoningą apsisprendimą, o jėgų tam ieškoti visiems mums tobuliausiame šeimos modelio atspindyje – Švenčiausioje Trejybėje, kuri yra bendrystės ir meilės santykio pavyzdys.
Ramiai mažas ledo lyteles plukdantis Nemunas, Liškiavos kraštovaizdis ir gamta padėjo apmąstyti savo santykį su Dievu, atrasti jėgų žaizdas pavesti Jo gydančiam veikimui ir švęsti Susitaikinimą. Visas šis laikas padėjo atgauti gyvenimo skersvėjuose išdalintas jėgas, ramybę, tvirtumą. Bendrystė su kolegomis, pasivaikščiojimai, pasidalinimai savais išgyvenimais atvedė į Adventą, kurio pirmąjį sekmadienį šventėme vienuolyne esančioje koplyčioje.
Džiaugiamės, kad mokytojams reikia rekolekcijų, kad jie supranta, koks svarbus šis stabtelėjimas jiems patiems, kad nebijo sau pripažinti, jog yra silpni, nes būtent šis pripažinimas ir parodo stiprybę.
Katechetikos centro metodininkė Rima Malavickienė