Birželio 27-29 dienomis Palangoje vyko edukacinė stovykla „Nuskaidrinę savo sielas klusnumu tiesai“ (1 Pt 1,22) Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojams ir katechetams. Kad buvo pasirinkta itin sunki stovyklos tema, programos rengėjai ne vieną kartą išgirdo iš pakviestų lektorių: br. kun. Benedikto Sigito Jurčio OFM, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresniojo, Šv. Pranciškaus onkologinio centro projekto vadovo ir giesmių autoriaus, atlikėjo, tikybos ir etikos mokytojo, seminarų apie tarpusavio santykius lektoriaus, eduk. mgr. Arūno Raudoniaus. Klusnumo tema buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes dažnai klusnumas painiojamas su paklusnumu, nešančiu nemalonius prisiminimus iš sovietmečio. Stovyklos programos rengėjai tikėjosi išgryninti klusnumo sąvoką ir atverti nepamatuojamas jo galias. Ar tai pavyko, gali sau atsakyti kiekvienas stovyklos dalyvis.
Kiek klusnumo yra kiekvieno gyvenime? Ar klusnumas ir paklusnumas yra tas pats? Ar klusnumo gana, kad pasaulis aplink mane keistųsi? Kovoti ar mylėti? Duoti atsakymus ar ieškoti požiūrio koordinačių? Kaip priartėti prie tiesos? Šie ir kiti klausimai kvietė mokytojus peržvelgti savo kasdieną, savo poziciją aktualijų fone, savo darbo metodus, naujai pažvelgti į savo pašaukimą... Ir br. kun. Benediktas Sigitas Jurčys OFM, ir Arūnas Raudonius kvietė neprarasti vilties dėl tuštėjančių bažnyčių ar įsivyraujančių pasaulio nuostatų Dievo, žmogaus, kūrinijos atžvilgiu. „Kurkite sodą aplink save ir savyje!“ – ragino brolis Benediktas. „Parodykite mokiniams, kiek jie ir jūs esate priartėję prie TIESOS!“
Paskutines susitikimo minutes palydėjo Arūno Raudoniaus giesmės. „Išimk iš mano krūtinės akmeniu šaltu virtusią širdį...“ – tobuliausias klusnumo Dievui pavyzdys. Ir nuostabu tai, kad mokytojai be teksto prieš akis kartu su giesmių autoriumi šlovino Dievą. Iki naujų susitikimų kitą vasarą!
Vilkaviškio vyskupijos katechetikos centro metodininkė Vilma Balandienė